Mes – „Rubinaityje“! (II) 2022-09-13 – Paskelbta: Atsiliepimai apie knygas, Naujienos – Žymės: , , , ,

Leidyklos „Tikra knyga“ knygos buvo paminėtos naujausiame žurnalo „Rubinaitis“ numeryje. Šis kas ketvirtį pasirodantis žurnalas, leidžiamas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros organizacijos IBBY Lietuvos skyriaus, skirtas visiems, besidomintiems vaikų literatūra. Keturios mūsų knygos buvo paminėtos aptariant gražiausias 2021 – ųjų metų knygas, o taip pat ir apžvelgiant praėjusiųjų metų pažintines knygas vaikams ir paaugliams.

Pažintinės knygos vaikams

Dr. Kristina Vaisvalavičienė aptardama 2021 m. Lietuvoje išleistas pažintines knygas vaikams ir paaugliams mini užduočių knygą „Karališka vaikystė: viena 1529 metų rudens diena“ (autorės Nelė Kostinienė, Živilė Mikailienė, Lina Itagaki), „kurioje 5–7 metų vaikai kviečiami pasitelkti fantaziją ir įžengti į renesansinius XVI a. Lietuvos kunigaikščių rūmus, susipažinti su Lietuvos valdovų istorija. Hibridinio žanro knygos siužetas apima tik vieną valdovų šeimos gyvenimo dieną, tačiau įtaigūs dailininkės piešiniai įmagnetina skaitytojo smalsumą nuo pat pirmo žvilgsnio į knygą: iš viršelio į dabarties skaitytoją išplėstomis akimis žiūri karališkasis vaikas – būsimasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Žygimantas Augustas. Minimalus ir įvairiais formatais pateiktas tekstas (siužetinis pasakojimas, komikso kalbos burbulai, karalių giminės medžio schema, vaflių receptas), stilizuotos, tačiau nenutolusios nuo realistinių proporcijų, vaizduojamam laikotarpiui atidžios ir detalių neperkrautos erdvinės iliustracijos puikiai perteikia istorinę informaciją kultūriniame kontekste (rūmų interjeras, skirtingus socialinius vaidmenis atliekantys žmonės ir jų veikla, drabužiai, maistas, bendravimo manieros, augintiniai). Pirmoje knygos dalyje kartu su devynmečiu Žygimantu Augustu skaitytojai apsilanko rūmų virtuvėje, sarginėje, bibliotekoje, sužino apie valdovo pareigas ir atsakomybes, kurios garbingai perduodamos iš kartos į kartą. Antroje knygos dalyje vaikai yra kviečiami pakartoti sužinotą informaciją ar sukurti savo istoriją – tam šio leidinio autorės pasiūlo nenuspalvintų rūmų erdvių piešinių ir istorinių personažų bei daiktų lipdukų. Taip simboliškai realizuojamas ir didaktinis knygos tikslas – turime išmanyti savo istoriją, kad galėtume kurti dabartį ir ateitį. Ši įdomiosios istorijos knyga yra ankstesnės tų pačių autorių knygos Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai („Tikra knyga“, 2019, 2020) ir jos pagrindu sukurto kompiuterinio žaidimo tęsinys, pritaikytas jaunesniems skaitytojams. Knyga atlieka specifinę Valdovų rūmų muziejaus veiklos populiarinimo funkciją (knygos iliustracijose atpažįstamos Valdovų rūmų erdvės), tačiau tuo neapsiriboja ir gali būti puiki pradžia pratinant vaikus prie tekstų apie Lietuvos istoriją. Anot istorijos vadovėlių Kelias, Laikas ir kitų edukacinių knygų vaikams autorės Živilės Mikailienės, vaiko pažintis su istorija prasideda artimiausioje aplinkoje (šeimoje, mokykloje), tačiau jos pateikimas turi būti patrauklus – žadinantis vaizduotę, leidžiantis susitapatinti, ugdantis empatiją, skatinantis bendrauti. Aptariamoji knyga šias nuostatas įgyvendina su kaupu.“

Paveikslėlių knygos

Doc. Dr. Dalia Karatajienė, apžvelgdama 2021 – ųjų lietuvių autorių vaikų knygų iliustracijas rašo apie tris mūsų knygas: „Nuką“, „Chameleono sapnus“ bei „Paštininką ir serbentus“.

„Žymi čekų iliustratorė, Hanso Christiano Anderseno premijos laureatė Květa Pacovská yra pasakiusi, kad paveikslėlių knyga gali būti prilyginama pirmajai meno galerijai, atkeliavusiai į vaiko namus. Turbūt nereikia aiškinti, kaip svarbu vaikui susiliesti su meno galerijos turtais, disponuojančiais dvigubo poveikio – žodžio ir vaizdo – jėga, formuojančiais etinius ir estetinius vaiko vidinio pasaulio kontūrus. Nepaisant to, kad kiekvieną knygą pagrįstai galima interpretuoti kaip unikalią, vienetinę meninių vaizdinių kolekciją, paveikslėlių knygos turi ir keletą jas vienijančių požymių.

Jais apibūdintinos ir 2021 metų IBBY Lietuvos skyriaus sudarytos komisijos išrinktos nominantės. Tai – Audros Baranauskaitės ir Linos Itagaki „Nukas“ („Tikra knyga“), Jurgos Vilės ir Linos Sasnauskaitės „Chameleono sapnai“ („Tikra knyga“), Dovilės Zavedskaitės ir Patricijos Bliuj-Stodulskos „Paštininkas ir serbentai“ („Tikra knyga“). Paveikslėlių knygas paprastai sieja įsimenantys personažai, dinamiška vaizdinio pasakojimo kaita ir darnus teksto bei paveikslėlių ryšys. Paveikslėlių knygas tiriantys autoriai, apibūdindami teksto ir vaizdo dermę, ją laiko tokia svarbia, kad retsykiais dėl vaizdumo prilygina kontrapunktui – vienalaikiam kelių melodijų sąskambiui polifoniniame muzikos kūrinyje. Pasižymėdamas minėtomis savybėmis, Itagaki iliustruotas Nukas turi ir dar vieną ypatybę – knyga gali būti skaitoma iš abiejų pusių, taip knygos skaitymas ir žiūrėjimas virsta įtraukiu žaidimu. Baranauskaitės pasakojimas apie Nuką (ne Jonuką ir ne Antanuką) gali tapti tiesiog fiziniu vaiko, susiliečiančio su knyga, patyrimu, siūlančiu jam galimybę pažvelgti į pasaulio daiktus, įskaitant ir knygą, iš skirtingų žiūros pozicijų. Vaizdinis Nuko portretas mažajam skaitytojui yra kuo puikiausiai suvokiamas, aprėpiamas ir priimtinas. Trimečiai, keturmečiai ir penkiamečiai vaikai (Nukas skirtas vaikams nuo trejų metų), tiek patys piešdami, tiek stebėdami nupieštą objektą, pirmiausia koncentruojasi į bendrą to objekto struktūrą, į aiškiai išskirtas ir gerai matomas jo dalis. Todėl Nukas sykiu su jo aplinkos daiktais ir kitais veikėjais be jokio vargo gali leisti vaikui su juo susitapatinti arba tapti vaiko draugu. Žvelgiant į knygos iliustracijas tiek iš meninės pusės, apimančios proporcines deformacijas dėl meninio raiškumo, tiek iš vaiko percepcinių galimybių, Nuko portretas yra nepriekaištingas.

Kaip ir Itagaki, Sasnauskaitė, kurdama knygos Chameleono sapnai paveikslus, naudojosi didelėmis, aiškiai matomomis, ryškių siluetų ir gerai vaikui suprantamomis formomis. Visą chameleono Leono išgyvenimų spektrą dailininkė atskleidė pasitelkdama spalvą, kuri kaskart, verčiant knygos puslapius, keičiasi. Judrus, tai pažaliuojantis, tai pagelstantis ar pamėlynuojantis Leonas ne tik atskleidžia chameleonišką savo prigimtį, bet drauge vienija visas atvarto kompozicijos detales, tapdamas jų spalviniu akcentu ir kompozicijos ritmo dirigentu. Drąsiais koloristiniais kontrastais, apimančiais fluorescencinės rausvos ir elektriniu ryškiu pasižyminčios žalios, mėlynos ir geltonos priešstatas, dailininkė išlaiko vaiko dėmesį, nuolat jį aktyvina ir emocionalizuoja, spalvomis perteikdama veikėjo vidines būkles. Todėl knyga atlieka ir epifenomeninę, antrinę, funkciją – ji supažindina vaikus su psichologinėmis ir emocinėmis spalvų galiomis. Tiesa, ne visi aktyvūs spalvų naudojimo atvejai, suteikiant spalvoms net ir pagrindinių knygos veikėjų statusą, yra emocionaliai paveikūs. […]

Pagrindinė Bliuj-Stodulskos knygos Paštininkas ir serbentai meninės raiškos priemonė – ne spalva, bet grafinis, mažiausias objektų detales parodantis ir jas individualizuojantis piešinys. Knyga yra skirta 7–10 metų skaitytojams, jau gebantiems pastebėti ir įvertinti vaizdines smulkmenas. Iliustracijose vyraujantis mėlis – ne miesto ir laiškų charakteristikos, bet šviesi, skaidri visų įvykių nuotaika, akompanuojanti pozityvioms tvarkos, tikėjimo įveikti gyvenimo problemas, įkūnytas tekste, idėjoms. Įtraukiantis į Zavedskaitės pasakojimą apie vaiko užmojį sutvarkyti prakiurusio vamzdžio įvykiu prasidėjusias bėdas piešinio raiška grįstas dailininkės sprendimas gerokai praturtina pasakojimą. Juo atkreipiamas žvilgsnis į žmonių ir daiktų santykius, o kompozicijos rišlumas skatina įsižiūrėti net ir į menkus kasdienybę formuojančius žmogaus ir urbanistinio gamtovaizdžio ryšius. Tekstas knygoje yra ne tik žodinės istorijos šaltinis, bet ir vaizdo plastikos dalis, su piešiniu susieta koloritu, ritmu ir proporcijomis. Knyga prezentuoja kaip reta harmoningą jos dėmenų vienovę, kuria paprastai ir yra apibūdinama aukščiausia meninė knygos vertė. Ne veltui knyga nominuota, knygos įvertinimu pabrėžiamas dailininkės sugebėjimas sukurti didelį ir jautrų pasaulį, išaugantį iš pačių mažiausių dalykų. Knygos elementų darna, kurioje įsišakniję originalūs, savita nuotaika alsuojantys vaizdų pasauliai, – anaiptol ne vien aptartos knygos ypatumai.“

Straipsniai iš žurnalo „Rubinaitis“, 2022, Nr. 2 (102):

Vaisvalavičienė, Kristina. Pažinimo džiaugsmas ir pinklės (2021 m. Lietuvoje išleistų pažintinių knygų vaikams ir paaugliams apžvalga), p. 5-12.

Karatajienė, Dalia. Paveikslų galerija – į vaiko namus (2021 m. lietuvių autorių vaikų knygų iliustracijos), p. 21-27.