Mindaugo karūnavimo – Valstybės diena 2017-07-04 – Paskelbta: Naujienos
Liepos 6 – oji – ypatinga Lietuvai ir mums, jos gyventojams, diena. Prieš beveik aštuonis šimtus metų kunigaikštis Mindaugas, kaip manoma, tądien Vilniaus katedroje buvo karūnuotas ir tapo pirmuoju (ir, beje, paskutiniu) Lietuvos karaliumi. Šalis tapo pripažinta visoje Europoje valstybe. Ši diena, primenanti mums ilgaamžes Lietuvos valstybės gyvavimo tradicijas, buvo švenčiama dar tarpukario Lietuvoje. Sovietmečiu šią gražią šventimo tradiciją buvome priversti užmiršti, ir tik 1990 – aisiais Mindaugo karūnavimo diena vėl buvo paskelbta valstybine švente. Kuo ji svarbi ir kaip ją patraukliai bei išradingai švęsti kartu su vaikais?
Kas yra valstybė?
Karaliai, karalienės, princai ir princesės vaikams dažnai tėra iš pasakų atkeliavę personažai. O štai, kad mes patys turėjome tikrą, neišgalvotą karalių, jiems gali būti naujiena. Juk šiandien Lietuvai vadovauja ne karalius ar karalienė, o Prezidentė. Ir apskritai – kadaise labai seniai tokios valstybės kaip Lietuva išvis nebuvo. Ir būtent Mindaugo nuopelnas, kad ji atsirado, kad galime ja džiaugtis ir didžiuotis iki šiol. Žinoma, Lietuvos valstybė atsirado ne per vieną dieną, o kunigaikščio Mindaugo pasitelkto ilgo diplomatija ir smurtu grįsto lietuvių žemių vienijimo proceso metu. Tačiau būtent Mindaugo karūnavimo diena – Liepos 6 – oji – minima kaip Valstybės diena, nes ji simboliškai žymi pačios Lietuvos valstybės gimimo dieną. Tad Valstybės diena – puiki proga vaikams papasakoti apie tai, kas yra valstybė, kokie jos požymiai, kuo valstybė svarbi mūsų gyvenime? Kuo mes svarbūs savo valstybei? Kaip kiekvienas iš mūsų, netgi vaikai, gali ją puoselėti ir stiprinti?
Vaikams derėtų paaiškinti, jog valstybės nėra savaime atsiradęs dalykas, jos yra kuriamos. Kaip buvo kuriama ir Mindaugo Lietuva. Juk kiekviena tauta turi savo gimtąją žemę, tačiau nebūtinai sukuria valstybę. Vienos tautos sukuria dideles ir galingas valstybes, kitos – mažas ar visai jų nesukuria. Pasikalbėkite su vaikais, kokios priežastys tai gali lemti. Vaikams bus tikrai įdomu sužinoti, o kiek gi šiuo metu pasaulyje yra valstybių, vis dar valdomų karalių? Ar yra tik žymioji Anglijos karalienė, Švedijos karaliai? Šią informaciją nesunkiai rasite internete ar tiesiog panagrinėję pasaulio politinį žemėlapį.
Lietuvos valdovų karūnų istorijos
Taip jau susiklostė mūsų šalies istorija, kad Lietuva karalyste buvo tik 10 metų – tiek, kiek valdė karalius Mindaugas. Vėliau Lietuva tapo kunigaikštyste, paskui prievarta buvo visiškai ištrinta iš pasaulio žemėlapio, o 1918 metų vasario 16 – ąją paskelbta nepriklausoma Lietuvos respublika. Respubliką valdė prezidentas, ši tradicija liko iki šiol. Tiesa, ir tėveliams, ir vaikams bus įdomu sužinoti, kad kelis kartus Lietuva vėl galėjo tapti karalyste. 1430 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas turėjo būti karūnuotas, tačiau sulaukti visą gyvenimą taip sunkiai siektos savosios karūnos jam sutrukdė mirtis. Įdomu tai, kad idėja atkurti Lietuvos karalystę kilo ir XX a. pradžioje, kuomet dėl politinių priežasčių užimti sostą į Lietuvą buvo pakviestas svetimšalis kilmingasis Vilhelmas fon Urachas. Jam norėta suteikti Mindaugo II vardą. Tačiau į Lietuvą jis taip ir neatvyko, karūnuotas nebuvo. Taigi, Mindaugas išliko vieninteliu Lietuvos karaliumi.
Kaip apie Mindaugą nesudėtingai papasakoti savo vaikams? Štai viena vaikams pritaikyta istorija:
Labai seniai, prieš beveik aštuonis šimtus metų, mūsų valstybės Lietuvos dar nebuvo. Lietuvių protėviai – skirtingos baltų gentys – gyveno susiskirstę atskiromis žemėmis. Jas valdė vyresnieji, vadinami kunigaikščiais. Kunigaikščiai ne visada tarpusavyje gerai sutarė, neretai dėl turtų ar valdžios kildavo karai. Tačiau tarpusavio vaidus ir karus reikėjo pamiršti, kai baltų kaimynystėje įsikūrė labai žiaurūs ir galingi svetimšaliai priešai – kryžiuočiai ir kalavijuočiai. Jie plėšė turtus, degino namus, žudė žmones. Būdami susiskaldę ir nevieningi kunigaikščiai negalėjo atremti šių priešų. Vienas labai sumanus ir drąsus lietuvių kunigaikštis Mindaugas suprato, kad tik viena stipri valstybė, o ne atskiros žemės, padės apsiginti nuo kraugeriškų priešų. Tik vieningumu galima pasiekti pergalę.
Mindaugui buvo nelengva įtvirtinti savo valdžią ir tapti vieninteliu Lietuvos valdovu. Ne visi genčių vyresnieji norėjo jam paklusti. Teko griebtis ir žiaurumo, ir klastos. Tačiau laikais, kai gyveno Mindaugas, tai buvo įprasta. Galiausiai valdovui pavyko suvienyti visas žemes. Lietuvos valstybė buvo sukurta. Mindaugas tapo karaliumi. 1253 m. liepos 6 dieną Mindaugas drauge su žmona Morta Vilniaus katedroje buvo karūnuoti. Lietuva tapo karalyste. Ją pripažino kitos Europos valstybės. Šiandien Liepos 6 – ąją minime kaip Valstybės dieną – Lietuvos gimtadienį.
Pramogos namuose
Liepos 6 – oji – Lietuvos gimtadienis, tad ir švęsti jį namuose galime nusipirkę ar pasigaminę tortą, papuošę jį Lietuvos vėliavėle – visai kaip Vasario 16 – ąją ar Kovo 11 – ąją. Na, o po vaišių, metas ir pramogoms. Puikus būdas „atgaivinti“ Mindaugo karūnavimo ir karaliavimo istoriją yra tiesiog ją su vaikais suvaidinti. Pirmiausiai vaidinimui reikės pasigaminti karūnas (tam puikiai tiks kartono ar kietesnio popieriaus lapai, karūnas galima nuspalvinti, įvairiai dekoruoti), susirasti audeklo, tinkamo skraistei (mantijai), ir, žinoma, paruošti karaliui tinkamą sostą ar net visą kambarį paversti rūmų mene. Kai jau vaidinimui rekvizitas paruoštas, galima pradėti. Vienas iš šeimos narių pasipuošia karūna, mantija, atsisėda į sostą. Šeima turi nuspręsti, kiek laiko truks jo „karaliavimo“ arba valdymo laikas (10-15 min. ar net visą pusvalandį). Karalius duoda įsakymus, kuriems pavaldiniai, kiti šeimos nariai, turi paklusti. Pasibaigus vieno šeimos nario valdymo laikui, jo vietą užima kitas, ir taip, kol soste pasėdi visi „karaliai“. Kuo šis žaidimas naudingas? Visų pirma, vaikams tokiu būdu suprantamai galime paaiškinti, kuo ypatingas karaliaus statusas, kad karalių valdžia gali būti ne tik paveldima, bet ir perimama. Antra, kad karaliai gali būti labai skirtingi, ir valdo jie savo žmones skirtingai. Tad su vaikais galime padiskutuoti, koks turi būti geras valdovas, kaip jis turėtų valdyti savo šalį (šios savybės svarbios ne tik karaliams, bet ir visiems kitiems šalių vadovams), ir kaip turėtų elgtis pavaldiniai, jei, tarkime, karalius savanaudis, neteisingas, žiaurus ar tiesiog priima neprotingus sprendimus. Juk tai gali lemti ir visos valstybės likimą. Pasikalbėkite su vaikais, o kaip yra šiandieninėje Lietuvoje? Ar jos vadovai tinkamai atlieka savo pareigas?
Švęskime drauge su kitais
Valstybės dieną visoje Lietuvoje vyksta gausybė įvairių renginių, kuriuose dalyvaudami kartu su vaikais tik dar labiau sustiprinsime šventinę nuotaiką. Jei nenorime didelio šurmulio, Vilniuje tiesiog galime aplankyti paminklą Mindaugui (kuris yra vaikų itin mėgstama žaidimų vieta), papasakoti vaikams apie valdovą, paaiškinti, kam ir kodėl statomi paminklai – juk jie iškyla toli gražu ne visoms istorinėms asmenybėms, o tik ypatingai nusipelniusioms savo šaliai ir žmonėms. Galime iš anksto užsiregistruoti ekskursijai po Vilniaus Arkikatedros požemius, kuriuose yra išlikusios, kaip manoma, Mindaugo laikų katedros grindys (juk jomis galbūt vaikščiojo pats karalius Mindaugas!).
Jei sumanėte šventinę vasaros dieną pakeliauti po Lietuvą, aplankykite Šeimyniškėlių piliakalnį Anykščių rajone, kuris siejamas su vienintele žinoma Mindaugo pilimi Voruta. Kasmet renginys Mindaugui pagerbti vyksta ir Medininkuose ant Juozapinės kalno. Čia rengiami „Mindaugo sidabrinio žiedo“ lankininkų turnyrai, priimamos karių priesaikos. Kartu aplankykite ir puikiai atrestauruotą Medininkų pilį, kur vaikai tikrai ras sau įdomių užsiėmimų.
Į Lietuvos valstybės gimimo laikus nukelia ir kasmet liepos pradžioje (šiemet liepos 8-10 dienomis) Kernavėje – pirmojoje senosios Lietuvos sostinėje – vykstantis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos“, skirtas Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienai paminėti (daugiau informacijos bei renginio programą galite rasti www.kernave.org). Nuo 1999 m. rengiamame festivalyje „gyvai“ galima susipažinti su senovės ir viduramžių laikų amatais, žmonių gyvenimo būdo ypatumais. Šis festivalis – puiki proga vaikams pamatyti, kaip buvo gaminami akmeniniai ar geležiniai įrankiai, ginklai, papuošalai, namų apyvokos daiktai, žiedžiami puodai, pačiupinėti daiktus, išvysti karių kovas, pasiklausyti senovinės muzikos ir netgi paragauti čia pat ruošiamų senovinių patiekalų.
Na, o Liepos 6 – osios kulminacija, kuriame Lietuvos ar pasaulio kampelyje bebūtumėte, gali tapti vakare sutartą valandą visų pasaulio lietuvių giedamas Lietuvos himnas. Ši tradicija gyvuoja nuo 2009 metų, kuomet pirmąkart visų pasaulio lietuvių giedamas Lietuvos himnas nuskambėjo švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį. Prisijunkite su vaikais prie šios gražios, prasmingos ir, svarbiausia – unikalios tradicijos (kiek žinoma, nė viena kita pasaulio šalis tokios tradicijos neturi). Vaikus užburs tautos vienybės jausmas, kai visuose pasaulio ir Lietuvos kampeliuose gyvenantys lietuviai pagerbdami savo valstybę susirenka savo bendruomenių centruose, miestų ir miestelių aikštėse, ant piliakalnių bei kitose simbolinėse vietose ir plevėsuojant trispalvėms vėliavoms, vėliavoms su Vyčiu drauge gieda himną.
Istorijos dr. Živilė Mikailienė