„Ypatingo“ anatomija 2020-01-29 – Paskelbta: Naujienos

Neseniai pasirodžiusi knyga “Ypatingas” – tai istorija apie vaiką, kuris turi didelę ir jautrią širdį. Ką reiškia būti ypatingu? Kokius jausmus patiria vaikas, kai jaučia, kad yra kitoks? Kaip į tai reaguoja aplinkiniai? Pasakojimas atliepia vaikams aktualią problemą – patyčias. Kas jos, ir kaip su jomis gyventi?

Kaip gimė istorija, kas yra jos veikėjas, ir koks buvo kūrybinis procesas, pasakoja knygos autorė Modesta Jurgaitytė ir dailininkė Rasa Jančiauskaitė.

„Sąmoningo prisiruošimo, pasiruošimo, atsisėdimo prie teksto nė nebuvo. Nei planavau, nei žadėjau. Tas tekstas tiesiog atsirado. Turiu du vaikus, tad neretai galvoju apie vaikų pasaulį, jų problemas, iššūkius ir pan. Kartkartėmis pastebiu vaikus, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunku – fizinių savybių, emocinių problemų, šeimos santykių. Galvoju, kaip jiems yra sunku. Kaip tėvams reikia apie tai kalbėtis? O kaip man reikia apie tai kalbėti? Ar įmanoma parašyti tekstą, kuris lyg ir bandytų paaiškinti, kaip būti su tuo sunkumu, kaip jį tverti, nuo jo nebėgti? Būtent – nebėgti, bandyti priimti. Ir tuo tekstu nemokyti. O per istoriją atskleisti galimybę, vieną iš būdų“ – teigia Modesta.

Kuo ypatingas pagrindinis knygos veikėjas ir kodėl jis būtent toks, knygos autorė atsako: „Juozapo širdis plaka ne jo krūtinėje, o ant jos. Šis įvaizdis atkeliavo galvojant, kad kartais tu gali būti pats nuoširdžiausias, gali net „širdį iš krūtinės išėmęs parodyti“, bet tai niekam nerūpi. Kas ką nori, tą ir sakys, o kaip yra iš tiesų – niekam neįdomu. Atkeliavus iki šios minties, atsirado širdies ant krūtinės vaizdinys. Tiesiog. Aš nuoširdžiai nežinojau ir net negalvojau, kiek tai realu. Tiesiog taip suskambėjo, užrašiau.“

Modesta prisipažįsta, kad kūrybinis procesas nebuvo itin sunkus, sunkiau buvo susigyventi su pačia istorija: „Paveikslėlių knygos yra taupios žodžių, tad parašyti tekstą neužtruko. Vienu prisėdimu. Kur kas daugiau laiko reikėjo šiai istorijai susidėlioti galvoje, matyt, viso mano gyvenimo. Tačiau pirmas užrašymas tikrai netapo knyga. Perrašymų buvo, ir ne vienas.“

Dailininkė Rasa Jančiauskaitė atskleidžia, kad pirmiausia galvojo kaip pavaizduoti pagrindinio veikėjo širdį, kuri yra išorėje. „Kadangi knygos tema yra jautri ir pati savaime kelia stiprius pojūčius bei reakcijas, norėjosi nuasmeninti aplinką ir veikėjus. Bandžiau sukurti aplinką ir personažus, kurie tik simbolių kalba duotų užuominas apie save, tačiau visas kitas išorės savybes skaitytojas galėtų sudėti iš savo patirties, žiūrėdamas turėtų erdvės prikelti savo atsiminimus, o ne pasinerti į piešinio detalumą. Nenorėjau, kad personažas Juozapas turėtų aiškų įvaizdį, būtų panašus į realų žmogų. Mano piešiniuose šis personažas yra ono ir apskritai tik būsena. Kiekvieno mūsų vidinė būsena.“

Rasa prisipažįsta, kad jaučia stiprų ryšį su knygos veikėju: „Manęs pačios Ypatingame – ir daug ir mažai. Su knygos veikėju galiu tapatintis gana lengvai, nes kuriu. O „kuriantis žmogus“ ištinka, tai yra būsena, tai nutinka ne kasdien ir visada įdomu su juo susitikti. Kuriantis žmogus yra pažeidžiamas. Jis parodo savo vidų, kiti tai gali matyti ir reaguoti.“

Rasai kūrybinis procesas truko ilgiau – knygą iliustruoti užtruko 9 mėnesius. „Magiškas šis skaičius. Išsivystyti žmogui ar idėjai materializuotis kažkodėl gamtoje reikia 9 mėnesių. Na, knygų atvejais, kartais ir daugiau“ – pastebi dailininkė.

Visą straipsnį rasite: https://www.knygukurejai.lt/post/ypatingo-anatomija