Vertingiausios iliustracijos pagal dr. Dalią Karatajienę 2019-09-04 – Paskelbta: Atsiliepimai apie knygas, Naujienos
Dr. Dalia Karatajienė apžvelgė vertingiausias 2018 metų vaikų knygų iliustracijas, tarp kurių – net trys leidyklos „Tikra knyga“ knygų iliustracijos. D. Karatajienė įvardina, kuo svarbios iliustracijos vaikų knygose: „Juk iliustracija pajėgi savotiškai koreguoti tekstą, jį praplėsti, suteikti jam tokių reikšmės niuansų, kurie neišplėtoti arba kurių ten suvis nėra. Iliustracija pajėgi atskleisti tai, kas tik numanoma, o neretu atveju – sukurti tokias vaizdų nuotaikas, kurios tekstą tikra to žodžio prasme pražydina.“
Mariaus Marcinkevičiaus Maži eilėraščiai mažiems, be abejo, yra ne tie, kuriuos reikėtų „pražydinti“, – jie jau yra šviesūs, estetiški ir mieli. Rasos Jančiauskaitės iliustracijos, IBBY Lietuvos skyriaus įvertintos Aldonos Liobytės premija kaip reikšmingiausias metų debiutas, – ypatingos. Ne tik todėl, kad jos ekspresyvios ir savitos jau vien tuo, jog jų neįmanoma įsprausti į bendras (pavyzdžiui, retrospektyvines) iliustracijų tendencijas. Pati dailininkė, apibūdindama iliustracijas, kurioms jaučia trauką, yra sakiusi, kad dažniausiai ją sudomina tos, kurių piešinyje laužomos taisyklės ir atsiranda nerealistinių proporcijų. Tokias, tiesą sakant, iliustruodama Mažus eilėraščius mažiems, ji ir sukūrė. Vaikiški piešiniai, kurių stilistika čia pasiremta, – ne vien vizualiosios vaiko raiškos grožybė, bet ir emocinės dispozicijos išraiška. Yra žinoma, kad ryški, aiški, ištisinė vaiko nubrėžta linija rodo emocinę jos autoriaus pusiausvyrą. O popieriaus lapo suvaldymas vaizdu – vienas iš tikriausių vaiko savikliovos, pasitikėjimo savimi ir pasauliu požymių. Kaip tik tokiomis savybėmis pasižymi itin dinamiški ir įsimenantys dailininkės vaikišką raišką primenantys paveikslai, suteikiantys mažajam skaitytojui aiškias pozityvios emocinės laikysenos nuorodas.
Pasirodo, Marcinkevičiaus kūrinius galima iliustruoti įvairiai. Tačiau imtis jų po Aušros Kiudulaitės 2017 m. iliustruotos Draugystės ant straublio galo vis dėlto ir rizikinga, ir drąsu. Tokį rizikingą ir drąsų kelią pasirinko ne tik Jančiauskaitė, bet ir Lina Dūdaitė, apsiėmusi iliustruoti Mariaus Marcinkevičiaus knygą Sivužas. Drauge su rašytoju ji pelnė IBBY premiją už geriausią metų knygą mažiausiems skaitytojams. Ir tai nestebina. Vaizdais perteikti dviejų tarytum nesusisiekiančių pasaulių – to, kuriame gyvena Paršelis ir jo draugė karvė, ir to, kuriame gyvena po ledu dūstanti Žuvis, – įtaigą ne taip jau paprasta, turint galvoje, kad šiuos nesusisiekiančius pasaulius dar reikia susieti. Beveik pastelinis Dūdaitės paveikslų koloritas, netikėtos žiemos peizažo interpretacijos, nuotaikingi veikėjų judesiai ir išraiškos, formuojančios subtilų lyriškumą, knygoje tampa itin šviesia prielaida, padedančia suvokti teksto vertybes.
Monikos Vaicenavičienės parašyta ir iliustruota Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus, kuri pelnė IBBY gražiausios metų knygos premiją, pavadintą Domicėlės Tarabildienės vardu, kaip tik ir įvertinta už teksto ir vaizdo vienovę, nominacijoje vadinamą ne kontrapunktu, o sinergija, tuo pabrėžiant didžiulį teksto ir vaizdo sąveikos poveikį. Jono Basanavičiaus biografija knygoje papasakota glaustai ir paprastai, bet iliustracijos leidžia akims pasiganyti po tas smulkmenas, kurios suteikia pasakojimui vitališkumo ir autentikos. Pavyzdžiui, anuometinių laikraščių antraštės, iškabos, pastatų detalės. Tad drauge su tekstu iliustracijos panardina skaitytoją į tokią istorinę aplinką, kurioje kondensuotai perteikti herojaus gyvenimo įvykiai tampa gyvi, o iliustracijų spalvinių ir kompozicijos akcentų dėka – emociškai įtaigūs.