Sąmoningas skaitymas turi didžiulę įtaką sėkmingai vaiko raidai – jo kūrybinio potencialo išpildymui, gebėjimui sklandžiai pasakoti ir rišliai rašyti 2020-09-10 – Paskelbta: Interviu, Naujienos

Kalbos apie prastus skaitymo įgūdžius, žemus mokinių rezultatus periodiškai pasirodo spaudoje. Prieš prasidedant naujiesiems mokslo metams, kartu su Karalienės Mortos pradinių klasių mokytoju Dominyku Kriauza kalbamės apie pradinių klasių vaikų skaitymo įgūdžius, problemas, su kuriomis susiduria mokytojai ir vaikai, ir būdus, kaip padėti vaikams greičiau išmokti skaityti bei padaryti tai mėgstamu užsiėmimu.

Dominykai, kodėl vaikas turėtų atsiversti knygą, kai aplink gausu daug įdomesnių dalykų – išmanieji telefonai, kompiuteriai, žaidimai?

Nuo mažens vaikui reikia skaityti ir kalbėtis apie perskaitytas knygas, kad jo gyvenime atsirastų knygų kultūra, nes, jei neaprūpinsime vaikų pakankamu žodžių kiekiu, tai nepadėsime jiems susitvarkyti su savo emocijomis ir mintimis. Užsidarę savo neišreikštame pasaulyje vaikai negali pasidalyti savo patirtimis ir jausmais arba negali iki galo jų atskleisti dėl reikiamų žodžių stygiaus. Iš pradžių vaikai turi išmokti skaityti, tik paskui gali mokytis naudotis telefonu ir kompiuteriu, kad jaustų skirtumą tarp savęs ir technologijų.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai, lavindami vaikų skaitymo įgūdžius?

Viename muziejuje visą valandą susidomėjęs apžiūrinėjau istorinį paveikslą. Šalia manęs sustojo maždaug aštuonerių metų berniukas. Stebėjome paveikslą kartu apie penkias minutes, paskui vedamas smalsumo paklausiau vaiko, ką jis mato paveiksle. Vaikas pasakė, kad mato mūšį, karalių, arklius, ir žaismingai nuėjo prie kito tapybos darbo.

Kol žavėjausi mūšio kompozicija, šalia manęs sustojo kitas berniukas, maždaug septynerių metų amžiaus. Klausiu antrojo vaiko, ką jis mato meno kūrinyje. Vaikas man papasakojo, kad mato devyniolikto amžiaus prancūzų ir rusų karius, patrankas, atšiaurią žiemą, skausmą ir įnirtingą kovą. Tas vaikis, apgalvota šneka, pasakojo nesustodamas geras dešimt minučių, galiausiai man rekomendavo paskaityti knygą apie mūšius.

Du panašaus amžiaus vaikai, o toks kontrastas tarp atsakymų. Kodėl? Į mano ir antrojo vaiko pokalbį įsiterpė vaiko tėvas, nes klausėsi mūsų pokalbio (irgi geras dešimt minučių) ir norėjo sūnui priminti, kad dar liko daugybė neapžiūrėtų paveikslų. Mačiau, kaip rūpestingai tėvas užduoda klausimus antram berniukui apie paveiksluose nutapytus mūšius – jų dialoge įžiūrėjau daug prasmės.

Pagalvojau, kad mes pasaulį matome skirtingomis raiškomis. Kalbu ne apie regos gebėjimą, o apie pasaulio supratimą – per apsiskaitymo prizmę. Pirmojo vaiko komentaras buvo sausas, o antrasis buvo apsirūpinęs pakankamu žodžių bagažu, kad galėtų laisvai kalbėti apie istorinį įvykį ir jį vertinti. Apibendrinant, vaikai žvelgė į tą patį paveikslą, bet pirmasis vaikas matė blankų prastos raiškos, kaip iš seno „Tauro“ televizoriaus vaizdą, o antrasis matė supermega HD raiškos vaizdą su visomis smulkiomis ir aiškiomis detalėmis. Eureka! Perskaitytų knygų kiekis pagerina mūsų pasaulio supratimo vaizdą.

Ką daryti, kad mano vaikas matytų supermega HD neiškreiptą ir aiškų pasaulio vaizdą?

Jeigu norite geros raiškos viskam, kas supa aplinkui, – reikia daug skaityti, užduoti gerus klausimus ir daug rašyti. Skaityti reikia sąmoningai. Reikia išsamiai ir įvairiapusiškai aptarti tai, kas buvo perskaityta ar pamatyta, sieti detales ir situacijas, daryti išvadas, kelti klausimus, reikia reflektuoti apie perskaitytą knygą užsirašant įdomias savo ar autoriaus mintis.

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad sąmoningas skaitymas turi didžiulę įtaką sėkmingai vaiko raidai – jo kūrybinio potencialo išpildymui, gebėjimui sklandžiai pasakoti ir rišliai rašyti.

Gal yra kokių instrukcijų, kaip galime padėti vaikus išmokyti sąmoningo skaitymo?

Knygos skaitymas yra jautrus ir individualus reiškinys. Su kiekviena knyga jos skaitytojas pradeda naują kelionę, o keliones mes išgyvename skirtingai ir nesvarbu, kad keliaujame tuo pačiu maršrutu. Turiu paruošęs klausimus, kurie gali padėti „skaitymo kelionės“ metu, kaip kompasas. Kodėl klausimai? Jie skatina įtemptai mąstyti: apgalvoti atsakymą, ieškoti atsakymo iš to, kas buvo perskaityta ir suprasta. Vaikai neturi galimybės savarankiškai dalyvauti knygų klubo, knygų draugijos ar salono veiklose. Be to, norint reflektuoti perskaitytą tekstą, reikia įgūdžių. Mokytojai ir tėvai galėtų tapti tais knygų klubo nariais ir moderatoriais, su kuriais vaikas gali pašnekėti apie knygas. Labai pasiseka, jei vaikai gali turėti knygos aptarimą ir su rašytoju. Dirbdamas keliu klausimus, kurie gali padėti vaikui išmokti sąmoningo skaitymo. Jei vaikas geba atsakyti į šiuos klausimus, vadinasi, tikrai yra perskaitęs knygą:

  • Kas yra istorijos veikėjai?
  • Kaip atrodo istorijos veikėjai?
  • Koks veikėjo charakteris?
  • Kur vyksta veiksmas?
  • Kuriuo metų laiku vyksta veiksmas?
  • Kas auga ir gyvena veiksmo vietoje?
  • Kaip viskas prasidėjo?
  • Kas vyko toliau?
  • Kaip viskas baigėsi?

Treneriai, atsakingi už sportininko augimą ir individualių įgūdžių tobulinimą, stengiasi palaipsniui siųsti auklėtinį į vis sunkesnes varžybas, kad šis susidurtų su iššūkiais, stengtųsi, tobulėtų ir grūdintų kūną ir mintis prie didesnio apkrovimo, nes taip vyksta asmeninis progresas. Panašiai yra ir su skaitymo, kalbėjimo ir rašymo tobulėjimu – vaikui reikia vis sunkesnių (tiesiogine ir perkeltine prasme) knygų. Vaiko įgūdžiams tvirtėjant, pabandykite užduoti papildomus klausimus.

Štai tokių klausimų pavyzdžiai:

  • Kur pagrindinis veikėjas gyvena?
  • Kas sudaro pagrindinio veikėjo šeimą?
  • Ką veikėjas dirba? Kaip jaučiasi veikėjas savo darbe?
  • Kiek turi draugų pagrindinis veikėjas? Kaip sekasi draugauti?
  • Kokias vertybes ar įsitikinimus turi veikėjas?
  • Kas domina veikėją?
  • Koks veikėjo aprangos stilius?
  • Ar pasaulyje egzistuoja magija? Kokia ta magija?
  • Kokios technologijos yra naudojamos istorijoje?
  • Kokia valdžia egzistuoja veiksmo vietoje?
  • Kokie svarbūs istoriniai įvykiai buvo paminėti istorijoje?
  • Kokiomis kalbomis kalba veikėjai?
  • Kokie ritualai atliekami veiksmo vietoje?
  • Kodėl veiksmo vieta yra išskirtinė? Kaip atrodo pastatai? Koks yra peizažas? Koks yra gyvenimo būdas?
  • Kur yra veiksmo vieta?
  • Koks yra emocinis tonas aplinkoje (tamsus, pavojingas, šviesus, įkvepiantis ir pan.)?
  • Kuriuo sezonu prasidėjo istorija? Kokie to meto orai?

Romanas, mokslinė fantastika, vesternas, saga, trileris, iliustracijų knyga – tai tampa nereikšminga trumpa emocija, jeigu šalia nėra sąmoningo skaitymo. Nepamirškite, kad vaikas gali į klausimus atsakyti žodžiu arba raštu.

O kokios priemonės jums, kaip mokytojui, labiausiai pasiteisina skatinant vaikus skaityti?

Smagiausia būna dirbti su mokiniais, kai skaitomos knygos turinys „išlipa“ iš puslapių ir įkvepia kasdienei kūrybai. Ką tai reiškia?

Pvz., pradėjome skaityti knygą „Hobitas, arba ten ir atgal“ (autorius Dž. R. R. Tolkinas). Mokiniams taip patiko skaitoma istorija, kad jie savarankiškai išmoko kelis eilėraščius iš knygos. Vėliau panoro išmokti kelis eilėraščius ir originalo kalba, kad galėtų juos dainuoti. Kai tai pavyko, nusprendėme, kad ne tik galime dainą profesionaliai įrašyti, bet ir nufilmuoti vaizdo klipą pagal ją. Vieną ketvirtadienį tėvai gamino kostiumus mokykloje. Karpė mamos, tėčiai klijavo kostiumus pagal knygoje aprašytus šarvų ir ginklų aprašymus. Mokytojai rašė scenarijų ir statė filmavimo aikštelę. Iki dabar visi prisimename, kaip buvo montuojamas vaizdo įrašas.

Suaugusiųjų pasaulyje geros knygos žmones gali privesti prie revoliucijos. Vaikų pasaulyje – geros knygos priveda prie kūrybos. Rekomenduoju gerą knygą (kuri buvo skaitoma klasėje, namuose) paversti produktu: dainos įrašu, vaizdo klipu, spektakliu, filmu, komiksu.

Kas dar padėtų mokytojams lavinti vaikų skaitymo įgūdžius?

Lavinant vaiko skaitymo įgūdžius svarbu rinkti duomenis. Žinoti, koks yra vaiko skaitymo lygis dabar. Svarbu turėti planą, kaip pagerinti, stiprinti vaiko skaitymo įgūdžius. Reikia vengti riboto supratimo, kad geras skaitytojas yra tas, kuris geba tiesiog greitai skaityti. Pirmiausia, geras skaitytojas supranta tekstą ir geba jį sklandžiai papasakoti, išsamiai pristatyti. Pavyzdžiui, mokytojai renka informaciją, kaip vaikui sekasi:

  • paaiškinti iliustracijose pateiktų veikėjų kūno kalbą;
  • atpažinti veikėjų emocijas;
  • paaiškinti terminus;
  • papasakoti, kaip keitėsi veikėjo elgesys.

Mokytojai, tik perskaitę daugybę atsakymų, išgirdę gausybę mokinio pasakojimų ir paaiškinimų ir viską tikslingai užfiksavę, gali argumentuotai pasakyti, kaip mokinys pastiprino savo skaitymo įgūdžius.

Dalyvavote ir kuriant naują žurnalą vaikams „Labas, vaikai!“. Kuo šis žurnalas išsiskirs iš kitų, jau esančių rinkoje žurnalų vaikams? Kaip jis padės tėvams ir mokytojams mokyti vaikus skaityti?

Žurnalo turinys nepataikauja publikos skoniui, čia nerasite populiarių filmukų herojų plakatų, kompiuterinių žaidimų reklamos. Žurnale svarbiausi yra tekstas, kurį reikia perskaityti ir suprasti, kad galėtum atlikti užduotis ir tuo pat metu lavinti skaitymo, rašymo, mąstymo, kūrybiškumo įgūdžius. Skirtingo lygio užduotys leis vaikams nuolat tobulėti, o tėveliams ir pedagogams – įvertinti vaikų žinias, sudėlioti individualų skaitymo planą.

Dėkui už pokalbį ir sėkmingų naujų mokslo metų.

Daiva Rudytė, leidybos namų „Tikra knyga“ kūrybos vadovė