I. Mitunevičiūtė: per balas su Lietuva širdy (knygos apžvalga) 2018-04-24 – Paskelbta: Atsiliepimai apie knygas

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Inga Mitunevičiūtė LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato Monikos Vaicenavičienės kūrinį „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“.

 Tai paveikslėlių knyga vaikams ir visai šeimai, labai originaliai iliustruota ir šmaikščiai papasakota trumpa Jono Basanavičiaus gyvenimo istorija – puiki proga susipažinti, prisiliesti prie tautos istorijos, kai faktai ir datos dar nerūpi, o istorinės asmenybės atrodo tarsi Kalėdų seneliai iš kitos visatos.

per balas link ausros. pasakojimas apie daktaro jono basanaviciaus keliones ir darbus_Ele

Knyga labai nudžiugino dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ji įsipaišo į pasaulines vaikų literatūros tendencijas: pasidairius po užsienio, ypač anglakalbių šalių, knygynus, išvysime ištisas serijas vaikams pritaikytų, įdomiai papasakotų ir gražiai iliustruotų knygų apie istorines asmenybes. Kai kurios jų yra tikri šedevrai, pavyzdžiui, Monikos Brown ir Julie Paschkis knyga apie Pablo Nerudą, Jennifer Berne knyga apie Albertą Einšteiną, Isabel Sanchez Vegara knygų serija apie žymiausias pasaulio moteris, tokias kaip Frida Kahlo, Amelija Earhart ar Maya Angelou ir daug kitų, lietuvių vaikams mažai ką sakančių, vardų. Todėl versti tokias knygas į lietuvių kalbą – gana rizikingas dalykas, ir mažai leidėjų ryžtasi tai padaryti. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusi knyga apie pakistanietę mergaitę Malalą Yousafzai, kurią išleido leidykla „700 eilučių“, ar knyga „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“, išleista leidyklos „Dvi tylos“, – bandymai tokio tipo knygas pateikti lietuvių publikai. Ar šie bandymai sėkmingi – parodys laikas.

Taigi „Per balas link aušros“ galima įrašyti į šią paveikslėlių knygų su pažintine funkcija paradigmą, bet kartu galime tik džiūgauti, kad ji netapo niekieno kopija. Viskas – iliustracijos, pasakojimo konstravimo principas ir jo stilius, teksto ir iliustracijų komponavimas –  originalu ir išradinga. Istorija papasakota taip, kad vaikas supras, o suaugęs – nusišypsos. Tekstas nugludintas, nušlifuotas lyg deimantas ir čia nėra jokio pertekliaus, jokių nereikalingų žodžių. Paprasta ir gražu. Kad ir: „Suvalkiečiai garsėja kaip geri ūkininkai. O ūkininkai daug ožkų laiko. Kai palyja, ožkos braido po balas. Todėl ir vienas iš Suvalkijos kaimų vadinasi Ožkabaliai. Per balas braido ne tik ožkos, žmonės taip pat. Dažniausiai – basi. O kai kurie net ne brenda – šokinėja. Nes kai šokinėji, labai smagiai taškosi. Tuos, kurie basi, ima ir pavadina Basanavičiais“. Tuoj pat paaiškinta, kad „Basanavičiai – turtingi ūkininkai, jie gali ir ne basi vaikščioti“, bet per balas šokinėjančio baso Basanavičiaus vaizdas jau ilgam įstringa atminty ir priverčia šyptelti sau į ūsą. Ir kaip puiku, kad Didysis Tautos Patriarchas, visu savo rimtumu ir rūstybe žvelgiąs iš vadovėlių, nuo pinigų (jų jaunoji karta nebeatsimins, bet gal pamatys tame pačiame istorijos vadovėlyje) ir paminklų, iškyla prieš vaikų akis kaip smalsus berniukas, Marijampolėje pabėgęs iš gimnazijos pasižiūrėti liūtų, žiemos vakarais besiklausantis pasakų ir istorijų, o vasaromis jodinėjantis su draugais po laukus ir kalnelius.

Unikalios šios knygos iliustracijos. Tarsi vaiko ranka pieštos, tarsi primityvios, bet tokios lietuviškos, tokios savos. Gražiai derinamos pieštuko, akvarelės ir koliažo technikos. Pasirinktos švelnios, šiek tiek prislopintos spalvos, daug pilkos. Ir regis, kad šioje knygoje – visa Lietuva, su savo sodria žalia, su rudens pilka ir arimų ruda, su saulėje nutvykstančiu balų mėliu. Pamatęs šią knygą iškart gali sakyti: „Made in Lithuania“ (liet. Pagaminta Lietuvoje), ir sakyti tai išdidžiai.

Mane, kaip suaugusią skaitytoją, ši knyga privertė kitomis akimis pažiūrėti į asmenybę, kuri nuo mokyklos laikų atrodė nuobodoka, pernelyg rimta ir šventa. Privertė iš naujo susižavėti žmogumi, nugyvenusiu tokį įdomų gyvenimą. Privertė atsidusti, skaitant jo skaudžią meilės istoriją. Privertė džiaugtis, kad daktaras mylėjo gyvūnus ir žmones. Privertė žavėtis jo kelionėmis. O taip pat susimąstyti, kad lietuvių didžiavyriu galima tapti ir pragyvenus svečioje šalyje net 22 metus, juk svarbiausia, kad Lietuva širdy.

Sveikinu autorę ir leidyklą, ir linkiu nesustoti ties viena knyga, o leisti ir daugiau panašaus pobūdžio ir tokios pat puikios kokybės knygų.

 

Visą laidos įrašą galima išklausyti čia:

http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/209601/i-mituneviciute-per-balas-su-lietuva-sirdy-knygu-apzvalga#wowzaplaystart=2115000&wowzaplayduration=732000