M. Kiknadzė versdama knygą iš gruzinų kalbos gardžiai prisijuokė 2017 9 vasario – Kategorija: Interviu

Vertėja Marija Kiknadzė prisipažino, kad jei pati rašytų knygas, tai lietuviškai: gimtąja kalba mintis dėstyti lengviausiai. Kelią literatūros pasaulyje ji pradėjo išversdama knygą iš gruzinų kalbos. Bondo Matsaberidzės knyga „Pasakos apie berniuką Bekną ir mergaitę Teklą“ M. Kiknadzei buvo ne tik darbas, bet ir gerai praleistas laikas su smagiu, įvykių kupinu kūriniu.

Foto (72)

Mes nedaug žinome apie gruzinų literatūrą, ypač vaikų. Gal galėtumėte daugiau papasakoti?

Gruzinų literatūra, kaip ir kalba, yra itin turtinga. Vienas žinomiausių gruzinų kalbos kūrinių – Šota Rustavelio, padariusio didelę įtaką vėlesnių kartų rašytojams, epas „Karžygys tigro kailiu“, kuris buvo išverstas į daugybę kalbų. Kalbant apie šiuolaikinę literatūrą, nesu labai artimai susipažinusi su gruzinų kūriniais, tačiau, kiek man yra žinoma, paskutiniu metu užsienio leidyklos vis labiau domisi šiuolaikiniais gruzinų autoriais, dažniau verčia bei išleidžia jų kūrinius. Tarp tokių autorių yra Dato Turašvilis, Zaza Burčuladzė, Zurabas Karumidzė, Laša Bugadzė ir kt. Kas dėl vaikų literatūros, tai iš tiesų žinau dar mažiau.

Ar prieš versdama Bondo Matsaberidzės knygą pažinojote šį autorių?

Prieš imdamasi versti „Pasakas apie berniuką Bekną ir mergaitę Teklą“, pasidomėjau autoriumi, nors jo prieš tai ir nežinojau. Perskaičiusi pirmą skyrių, pastebėjau jo savitą rašymo stilių, kuris patraukė mano dėmesį, dėl to nusprendžiau imtis darbo. Kadangi Bondo gyvena Gruzijoje, man teko kelis kartus su juo pabendrauti telefonu, tačiau susitikę nebuvom. Jutau, jog autorius -inteligentiška asmenybė, todėl tikiuosi kada nors jį asmeniškai pažinti.

Kuo Lietuvos vaikams įdomi, naudinga ši knyga? 

Skaitant knygą, vaikams turėtų patikti berniuko Beknos ir mergaitės Teklos nuotykiai, kuriuos jie patiria kiekvieną dieną. Nors istorija ir turi fantastinių elementų, tačiau vaikai vis vien gali susitapatinti su pasakos herojais ir įsijausti į jų vaidmenis. Be to, kūrinys parašytas itin gyva ir žaisminga kalba, yra kupinas įvykių, todėl jį skaityti tikrai nebus nuobodu. O skaitant su atitinkama intonacija galima ir gardžiai pasijuokti.

Kokias knygas vaikystėje skaitydavote?

Kai buvau maža, skaitydavau įvairias lietuviškas, Anderseno, Brolių Grimų bei Haufo siaubo pasakas. Kiek vėliau, paauglystėj, labai mėgau Harį Poterį. Tuo metu taip pat teko perskaityti Vinco Mykolaičio-Putino psichologinį romaną „Altorių šešėly“, kuris man paliko itin gerą įspūdį. Apskritai, labai mėgau detektyvinę, siaubo, fantastinę literatūrą bei psichologinius romanus.

Nekyla noras pačiai imtis rašymo? Jei taip – kokia kalba?

Iš manęs rašytoja, turbūt, būtų nekokia, tačiau kartais kyla noras imtis rašymo. Na, jei reiktų rinktis, kuria kalba rašyti, tai būtų lietuvių, kadangi tai yra mano gimtoji kalba, kuria galėčiau geriausiai išreikšti savo mintis ir turėčiau platesnį žodyno pasirinkimą.