Jonas Basanavičius ir Monika Vaicenavičienė: sutapimai sugulė į knygą 2018 liepos 2 – Kategorija: Interviu

Gintarė Čiuldaitė

Pasaulio iliustracijų apdovanojimuose Monika Vaicenavičienė išrinkta geriausia jauna iliustratore, o jos knyga „Kas yra upė“ – gražiausia knyga vaikams. Birželį „Somerset House“ galerijoje Londone veikė šešiolikos laimėtojų kūrybos paroda. Neseniai pasirodė ir M. Vaicenavičienės knyga „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“.

per balas link ausros. pasakojimas apie daktaro jono basanaviciaus keliones ir darbus_viršelis 1
Pasaulio iliustracijų apdovanojimus (World Illustration Awards) rengia Tarptautinė iliustratorių asociacija. Jai savo darbus atsiuntė 3300 menininkų iš 75 šalių. „Dalyvavau, taigi tikėjausi būti pastebėta. Anksčiau šiuos apdovanojimus pelnė knygų kūrėjai, kurių darbai man patinka. Atrodė: „Būtų smagu sukurti ką nors gražaus, kaip ir jie sukūrė“, – pasakojo „Lietuvos žinioms“ M. Vaicenavičienė.

Knygą „Per balas link aušros“ M. Vaicenavičienė sumanė su seserimi Agne Ulyte. Ši mokėsi medicinos, kurį laiką studijavo Prahoje. Ten pat J. Basanavičius sutiko savo žmoną Eleonorą ir parengė pirmąjį „Aušros“ numerį. Sutapimų pasitaikė ir daugiau. Pavyzdžiui, panašiai skamba pavardės: Basanavičius ir Vaicenavičienė.

per balas link ausros. pasakojimas apie daktaro jono basanaviciaus keliones ir darbus_Ele

Agnė Monikai vis papasakodavo istorijų iš J. Basanavičiaus autobiografijos. Pamažu Nepriklausomybės akto signataras tapo jųdviejų istoriniu bičiuliu. Seserys surinko įdomių faktų iš knygų, straipsnių, istorinių tyrimų ir paties J. Basanavičiaus atsiminimų. Monika parašė knygos tekstus, piešė pieštuku ir guašu. J. Basanavičių pavaizdavo ne vien kaip rimtą barzdočių, bet ir smalsų, energingą keliautoją, tyrinėtoją, mokslininką ir pasakininką, svajojusį apie Lietuvos nepriklausomybę.
Ar galiausiai sesėms pavyko pažinti J. Basanavičių, suprasti, kodėl jam taip rūpėjo Lietuva? „Šimtmečio proga apie J. Basanavičių išėjo nemažai knygų. Pažinome jį geriau. Sunku pasakyti, ką anuomet jis galvojo, nepaklausi. Bet likę jo atsiminimų, – svarstė Monika. – Aušros laikotarpis – labai įkvepiantis. Tai buvo laikas, kai žmonės ėmėsi darbų, už kuriuos jiems niekas nemokėjo ir iš kurių jie negavo asmeninės naudos. Bet jie manė galį nuveikti ką nors gero dėl savo artimųjų ir tautiečių. J. Basanavičius išsiskyrė savo plačia veikla. Todėl apie jį buvo nesunku papasakoti smagią, „nevadovėlinę“ istoriją.“

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/jonas-basanavicius-ir-monika-vaicenaviciene-sutapimai-sugule-i-knyga/268008