J.Liškevičienė: „Knygos, kurios padeda nepasiklysti“ 2019-10-02 – Paskelbta: Atsiliepimai apie knygas, Naujienos
Jei manęs paprašytų rekomenduoti kokią knygą, pirmiausia ir pasiūlyčiau paveikslėlių knygas, nes jos ne tik nukelia į stebuklingą vaizdų pasaulį, bet kartu ir perteikia neišdildomas gyvenimo pamokas. Paveikslėlių knygų būna visokių, paprastesnių ir labai geros poligrafinės kokybės. Yra puikių intelektinės kūrybos pavyzdžių. Tačiau svarbiausia – kad ji tiktų, būtų aktuali tau. Ir tai nėra vien vaikams skirta literatūra, geros paveikslėlių knygos dažniausiai turi du adresatus, o kartais jos skirtos tik suaugusiems.
Paveikslėlių knygos veikia terapiškai, jas perskaityti galima labai greitai, dažnai ilgai neužtrunki, tačiau įspūdis didžiulis – ir estetinis, ir emocinis. Istoriją papasakoti paprastai ir išreikšti ją minimaliomis dailės priemonėmis – vienas iš knygos sėkmės garantų. Čia norėčiau truputį nusikelti į savo vaikystę ir prisiminti vieną kitą savo mėgtą knygą.
Apie vienatvę ir draugystę kalba bežodė Ievos Babilaitės paveikslėlių knyga „(Ne)vienas“ (Tikra knyga, 2019). Ji išsiskiria dailininkės pasirinkta originalia meno kalba. Viena vertus, sukurti aiškų pasakojimą buvo tam tikras iššūkis ne vien dailininkei, bet ir tėveliams, kurie skaitys šią knygą vaikams, – juk knygoje nėra žodžių! Kūrinys tarytum pats siūlo kurti savo pasakojimą, kiekvienąkart ją galima perskaityti kitaip, kviečiama visą dėmesį sutelkti į vaizdą, į kiekvieną atvarto detalę. Dailininkei pavyko surasti pačių iškalbingiausių vaizdo formų, kad skaitytojas ją suprastų ir be žodžių.
Paveikslėlių knygos gali turėti pažintinius ar edukacinius tikslus. Šiuo atžvilgiu išsiskiria jaunos dailininkės Monikos Vaicenavičienės sukurta paveikslėlių knyga „Per balas link aušros: pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ (Tikra knyga, 2018). Visas knygos naratyvas puikiai perteiktas vaizdais. Dailininkė knygą sukūrė naudodama dvi labai paprastas dailės technikas – spalvotus ir nespalvotus pieštukus ir karpinius – aplikacijas iš spalvoto popieriaus. Visa tai sujungta į darnią, stilingą ir nuotaikingai banguojančią pasakojimo visumą. Iliustracijos sukurtos iš skirtingų žiūros taškų, tarsi būtų kinematografinės – tai pritrauktos, tai nutolintos lyg iš paukščio skrydžio, nuolat keičiasi kadrai, ir visa tai sukuria pulsuojantį ir nenuobodų pasakojimą. Taiklus ir spalvų parinkimas – niūrūs arba labai svarbūs įvykiai perteikiami tik paprastu pieštuku, šiltesni – spalvotai, o ryškiausiai iliustruojama gimtinė, nusidažanti giliai žaliomis spalvomis.
Pasakojimas dėliojamas labai kruopščiai parinkus ikonografiją, atitinkančią laikmetį, tai – XIX a. pab.–XX a. pr. Interjerai, įvairūs daiktai, žmonių apranga ir, galų gale, architektūra leidžia atpažinti miestus, konkrečius pastatus, žmonių veiklas ir amatus. Pagrindinis knygos veikėjas – daktaras Jonas Basanavičius – visur vaizduojamas su jam būdingais išvaizdos ypatumais, nesvarbu, ar jis vaikas, ar garbaus amžiaus sulaukęs vyras.
Knygos tekstas, dailininkės parašytas ranka, pačiai knygai suteikia archajiškumo įspūdį ir dera prie paties laikmečio. Įvykiai priartinti prie skaitytojo, čia galima rasti visko: nuo balų iki politikos, nuo slavų kalbos rašmenų iki trispalvės, nuo medinės kaimiškos pirkios iki Gedimino bokšto, nuo Ožkabalių balos iki Amerikos laisvės statulos, nuo liūto iki pelėdos, ir, pagaliau, nuo meilės balandžių iki Aušros, patekėjusios kadais prieš šimtmetį. Ši paveikslėlių knyga yra puiki dovana Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga.
Vienas sėkmingesnių nepriklausomos Lietuvos paveikslėlių knygos pavyzdžių yra Evelinos Daciūtės „Laimė yra lapė“ (Tikra knyga, 2016), kuriai iliustracijas sukūrė Aušra Kiudulaitė. Knyga jau perleista septyniskart, išversta ne tik į anglų, bet ir daugelį kitų kalbų. Knygos sėkmės receptas – geras tekstas ir puiki vaizdo kalba: aiškios spalvos, intertekstai, ne vienas knygos adresatas. Knygos iliustracijos nuotaikingos, kontrastingos, žavios ir stilingos, nestokojančios sveiko humoro. Ypač išsiskiria graži teksto ir vaizdo dermė, puikiai parinktas šriftas, kuris tiesiog sulimpa su iliustracijomis. Dailininkė nevengia kontrastingų spalvinių derinių, o jų kaita perteikia teksto nuotaikas – džiaugsmus ir liūdesius. Ten, kur daug judėjimo, greitas gyvenimo tempas, dominuoja geltona ir juoda spalvos, ten, kur liūdesys, puslapiai atšąla mėlynomis ir violetinėmis spalvomis, o kur tiesiog gera – žiba oranžinė, laimės ir sveikatos spalva. Tai knyga, kuri formuoja skaitančiojo skonį, yra ritminga ir kurianti įvairialypę pasaulėvoką.